Paprastai trise draugauti nepavyksta. Kiekvieno sindromo ir net kiekvieno žmogaus su tuo pačiu sindromu visi šie simptomai gali labai skirtis.

Kuo skiriasi berniukų ir mergaičių auginimas — psichologės patarimai nuo gimimo iki paauglystės Vitos Jurevičienės nuotr. Lytis tampa tas požymis, apie kurį sukasi daugybė mūsų minčių, svajonių ir fantazijų, tiek laukiantis, tiek kūdikiui gimus.

Gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė www. Žvelgiant iš biologinės pusės, lytį turi jau ką tik užsimezgęs embrionas. Įvykus kiaušialąstės apvaisinimui, susilieja būsimojo kūdikio tėčio ir mamos chromosomos — po Būtent paskutinioji, ioji chromosomų pora, ir turi tą chromosomą, kuri lemia mažylio lytį: X arba Y. Iš tiesų lytį lemia tėčio spermatozoido nešama genetinė informacija: kiaušialąstėse visada yra tik X turinčios chromosomos. Lytis, kurią lemia chromosomos X arba Yyra vadinama chromosomine lytimi.

Jei dėl kokių nors priežasčių tenka tirti žmogaus chromosomas, genetikai vyrus aprašo kaip 46,XY, o moteris — 46,XX. Tai reiškia, kad visose ląstelėse, išskyrus lytines, paprastai vyras turi 46 chromosomas, iš kurių paskutiniojoje poroje yra Y chromosoma, na o moteris turi 46 X chromosomas.

Deja, kaip ir bet kur gyvenime, aptardamas varpos dydį ir susiliejant aptardamas varpos dydį išsiskiriant chromosomoms, gali įvykti klaidų, ir tada gali susiformuoti šie sutrikimai: 47,XXY — vyras, turintis papildomą X chromosomą — tai vadinamasis Klainfelterio Klinefelter sindromas.

Vienoje iš X chromosomų yra genetinė Y chromosomos informacija, todėl iš išorės žmogus su šiuo sindromu atrodo vyras, nors ištyrus jo chromosomas būtų nustatyta, kad tai yra moters chromosomos.

Yra tikro nario padidinimo metodas,

Grįžtant prie lyties formavimosi ypatumų, tampa aišku, kad, esant kokių nors keistybių chromosomų dėliojimesi, lytis irgi formuosis ne visai taip, kaip tikimės iš standartinio berniuko arba mergaitės. Tokiam vaikui augant gali būti, kad jo raida atrodys ne visai tokia, kaip turėtų būti įprastai: dėl chromosomų įtakos gali kitaip gamintis hormonai, sutrikti jų pusiausvyra, o tai turi įtakos visai vaiko ar paauglio savijautai, emocijoms ir elgesiui bei lytiniam aptardamas varpos dydį.

Biologinė lytis Esant genetiniam sindromui, susijusiam su lytinėmis chromosomomis, gali būti didesnis ar mažesnis vaisingumo sutrikimas, gali tekti skirti gydymą hormonais, gali būti įvairių kitų raidos ir sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, žemesnis intelektas, širdies ydos, regėjimo sutrikimai. Kiekvieno sindromo ir net kiekvieno žmogaus su tuo pačiu sindromu visi šie simptomai gali labai skirtis. Įdomu tai, kad nors embriono lytis yra lemta jau apvaisinimo metu, pirmosiomis gyvavimo savaitėmis jo raida vyksta vienodai tiek berniukams, tiek mergaitėms.

Abiejų lyčių embrionai turi ir Volfo, ir Miulerio latakus: tai lytinių organų užuomazgos, iš kurių vėliau atsiranda vyriškieji iš Volfo latakų arba moteriškieji lyties organai iš Miulerio latakų. Jeigu embrionas yra vyriškosios lyties turi X ir Y lytines chromosomasjam esant maždaug 6 savaičių amžiaus pradeda veikti Y chromosomoje esantis SRY genas.

Gaminamas specialus baltymas, vadinamas H-Y antigenu, kuris paskatina veikti įvairiose kitose chromosomose esančius genus manoma, kad veikia apie 19 skirtingų genų, esančių tiek X chromosomoje, tiek autosomose — nelytinėse chromosomose. Šis procesas sudėtingas, susidedantis iš daugelio etapų, kurių rezultatas — vyriškųjų hormonų testosterono ir kitų androgenų bei hormono, vadinamo inhibiciniu slopinančiuoju Miulerio faktoriumi, gamyba.

Šiems hormonams veikiant sunyksta Miulerio latakas ir visa tai, kas susiję su moteriškąja lytimi, o iš Volfo latako formuojasi vyriškieji lytiniai organai. Jūratės Čiakienės nuotr. Moteriškosios lyties embrionuose, kurie neturi Y chromosomos, apie šeštąją savaitę Volfo latakai ima nykti, o iš Miulerio latako formuojasi kiaušintakiai, gimda ir makštis.

Apie 12 savaičių amžiuje susiformuoja kiaušidės ir varputė. Iki maždaug metų manyta, aptardamas varpos dydį moteriškoji lytis — tai lyg atsarginis lyties raidos variantas, kai embrionas neturi Y chromosomos: esant Y chromosomai, formuojasi vyriškieji lyties organai, o jos nesant, embriono lyties organų raida pasisuka moteriškąja linija, kuri, atrodytų, yra paprastesnė.

Aakkoslaulu

Vis dėlto vėliau mokslininkai pastebėjo, kad yra specialus moteriškėjimo procesas, kuriam reikalingi ir estrogenai moteriški lytiniai hormonai, randami moteriškos lyties embrione jau 6 savaičių amžiujeir būtinai ne viena, o dvi lytinės X chromosomos, nes jei taip nutinka, kad yra tik viena X chromosoma esant anksčiau minėtam Ternerio sindromui, 45,Xformuojasi kiaušidžių atrofija ir nevaisingumas.

Dažniausiai vaisiaus lytį ultragarsu galima nustatyti ąją nėštumo savaitę, nors patyrę gydytojai, esant jautriam ultragarso aparatui, tai gali padaryti ir keliomis savaitėmis anksčiau.

Vienos šeimos renkasi žinoti, kokios lyties mažylio susilauks, kiti linkę palaukti iki gimdymo. Teisingo atsakymo čia nėra, kiekvienas gali pasirinkti taip, kaip jiems atrodo.

Visada nėštumas susijęs su mintimis apie būsimą mažylį, svajonėmis, kaip jis ar ji atrodys, ką tėvai galės kartu su juo veikti, ir didelę šių svajonių dalį užima mintys apie tai, ar gims berniukas, ar mergaitė. Todėl lyties žinojimas ar numanymas šiek tiek nukreipia svajones viena ar kita linkme. Kita vertus, jei gimdymo metu paaiškėja, kad lytis buvo spėjama ar pasakyta neteisingai, tai gali sukelti daug emocijų šeimai, kartais nusivylimo ir net tam tikro gedėjimo, kad atsirado ne, pavyzdžiui, berniukas, kurio labai laukė, bet mergaitė, kuri tėvus džiugina ne taip.

Vis dėlto toks nusivylimas susijęs ne aptardamas varpos dydį pačiu lyties žinojimo faktu, tačiau su tėvų vidinėmis, dažnai neįsisąmonintomis nuostatomis į tam tikros lyties vaikus, ir tokio nusivylimo greičiausiai nepavyktų visiškai išvengti, nepaisant to, anksčiau ar vėliau tėvai sužinojo savo vaikelio lytį.

Kartais išankstinis žinojimas apie būsimosios mergaitės ar berniuko gimimą gali padėti šeimai priprasti prie minties apie sūnų ar dukrą, kuris yra mažiau laukiamas nei kitos lyties mažylis. Taigi čia biologinė lytis jau pradeda tapti psichologine, tai yra, tuo, kokius mes įsivaizduojame aptardamas varpos dydį ir moteris, berniukus ir mergaites, kaip jie turėtų elgtis, rengtis, kalbėti, bendrauti su tos pačios ar kitos lyties atstovais, kaip suvokiame vyriškumą skatina stiprią erekciją moteriškumą išvaizdą ir elgesį.

Be to, su psichologine lytimi glaudžiai susijusi ir socialinė lytis: tai, kokius vaidmenis atlieka vyrai ir moterys, berniukai ir mergaitės toje visuomenėje ir kultūroje, kurioje mes gyvename tikriausiai sutiksite, kad moterys Norvegijoje ir Irane elgiasi, rengiasi ir atrodo labai skirtingai, nors jų chromosominė ir biologinė lytis yra tokia pati: šiuos ypatumus ir apibūdina socialinės lyties sąvoka. Apie tai, kaip formuojasi su amžiumi susijęs erekcijos sumažėjimas ir socialinė lytis, aptardamas varpos dydį pat galima kalbėti nuo pat vaisiaus raidos tarpsnio, o gal net ir dar anksčiau — nuo to laiko, kai vaisiaus mama ir tėtis patys buvo… embrionai, nes tai, kaip elgiamės su skirtingos lyties atstovais, didele dalimi priklauso aptardamas varpos dydį to, kaip buvo elgiamasi su mumis pačiais.

Psichologinė ir socialinė lytis Gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė www. Su pačia besilaukiančiąja nėštumo metu irgi vyksta įdomūs psichologiniai pokyčiai: dažnai mintys ir dėmesys nukrypsta ne tiek į aplinkoje vykstančius įvykius, kurie domindavo iki nėštumo, bet daugiau į vidų, įsiklausant į save, o kartu — ir į savo mažylį.

Taip nėščioji mokosi susitelkti ne į aplinkinį pasaulį, o į kūdikį ir jo poreikius: to itin prireiks pirmaisiais keleriais gyvenimo metais. Būsimoji mama tampa labai jautri savo vidutinė vyrų erekcijos trukmė, o jų neįprastumą aiškina kūdikio norais ir poreikiais, pavyzdžiui, dažnai kalbama, kad laukiantis mergaitės nėščiajai labai norisi saldumynų, o laukiantis berniuko — mėsos, rūgščių ar net aštrių patiekalų.

Tokiu būdu dar negimusio mažylio mama jau mokosi atskirti savo pačios ir savo mažylio norus, kurie gali būti nevienodi. Net ir tada, kai mama teigia, kad apie vaikelio lytį žinoti nenori, lauks staigmenos, dažnai vis tiek atsiranda fantazijų tiek apie būsimąją dukrytę, tiek apie sūnelį, ir šios fantazijos yra nevienodos.

Skiriasi ne tik tai, kad sūnelis asocijuojasi su žaidimu mašinėlėmis, traukinukais, kamuoliais, aktyviais aptardamas varpos dydį ir bėgiojimu, o dukrytė — su kasyčių pynimu, gražiomis suknelėmis ir žaidimu lėlytėmis, tačiau kartu į svajones ir fantazijas gali būti įpinta daug pačios mamos ir tėčio gyvenimo patyrimo.

Pavyzdžiui, psichologai aprašo, kad būsimoji mama, svajodama apie savo dukrelę, šiuos santykius gali vertinti per savo pačios ir savo mamos santykių prizmę.

Vidutinis stačias varpos apimtis ir ilgis

Jei besilaukiančiosios santykiai su mama buvo įtempti, ji nesijautė mylima dukra, jei jai atrodė, kad mama ja nuolat nepatenkinta ir sunku įtikti mamai, tokiu atveju gali kilti baimė, kad gimus mažylei ji nemokės su ja elgtis ir savo dukrai bus tokia pat netikusi mama.

Kita vertus, dukros gimimas gali būti galimybė iš naujo išgyventi vaikystę taip pat ir savo kitaip, ir, prisimenant ir žinant, kas netenkino santykiuose su savo mama, šias klaidas galima ištaisyti. Jei santykiai su mama buvo ir yra geri, žinia apie būsimą dukrą gali sukelti daug džiaugsmo ir svajones apie tai, kad tokie pat geri santykiai užsimegs ir su dukrele. Jei mama laukiasi berniuko, irgi aptardamas varpos dydį kilti pačių įvairiausių jausmų. Dažnai berniuko labai laukia būsimieji tėčiai, lyg gebėjimas susilaukti berniuko — vyriškumo įrodymas.

1. , Kaip padidinti nari, ar yra liaudies keliai
2. O jei nėra rytinės erekcijos
3. Penio dydis Muga.
4. Kas įeina į brand book

Tokiu atveju mama džiaugiasi, galėdama realizuoti savo vyro lūkesčius. Tačiau jos pačios jausmuose būsimam sūnui gali atsispindėti savo patyrimas su tėčiu arba broliu, kuris ne visada labai malonus, aptardamas varpos dydį pat gali kilti jausmas, kad su berniuku trūksta tokio vienovės jausmo, koks, kaip atrodo besilaukiančiajai, galėtų būti su mergaite, todėl aptardamas varpos dydį atsirasti nusivylimas. Būsimasis tėtis irgi gali turėti savo fantazijų mažylio atžvilgiu.

Sūnus dažnai sukelia tėčiui vilčių, kad su juo galės užsiimti bendrais žaidimais ir vyriška veikla aptardamas varpos dydį eiti žvejoti, spardyti kamuolį. Tėtis gali tikėtis, kad su sūnumi išgyvens panašius svarbius gyvenimo įvykius, kaip jis pats išgyveno su savo tėvu, arba svajoti, kad santykiuose su sūnumi bus tai, ko trūko jam santykiuose su tėvu didesnio artumo, supratimo, palaikymo ir panašiai. Laukdamas gimstant mergaitės, tėtis gali svajoti, kad mergaitė bus labai graži, turės daug gerbėjų, vertins savo tėčio dėmesį jos atžvilgiu.

Kartais gali būti neramu, kad tėtis nesugebės bendrauti su dukra ir negalės su ja elgtis taip, kaip su juo elgėsi jo tėvas. Šie jausmai ir fantazijos, kurie gali būti ir dar kitokie, sudaro bendrą visumą, kuri apsupa būsimą mažylį ne prasčiau, nei mamos kūnas apsaugo fiziškai.

Visa tai labai svarbu ir reikalinga. Normalu turėti daug jausmų, minčių ir svajonių apie savo kūdikį, nes tai padeda kurti ryšį dar su negimusiu mažyliu ir pasiruošti jo atėjimui. Nėštumo pradžioje dažnai mintys būna labai abstrakčios, mažai susijusios su aiškiais vaizdiniais apie savo motinystę, tėvystę ir kūdikį, tačiau artėjant gimdymui jos tampa vis konkretesnės.

Beje, jei kūdikis gimsta neišnešiotas, mamoms ir tėčiams labai pristinga būtent to fantazijų ir svajų laikotarpio, nors jis iš pažiūros neatrodo toks svarbus kaip kad vaikelio fizinė raida. Prieš laiką gimusio vaikučio tėvai dažnai ilgai jaučiasi sutrikę, jiems sunkiau įsisąmoninti savo, kaip tėvų, vaidmenį, ir manoma, kad tam didelę įtaką daro anksčiau laiko nutrūkęs svajų ir fantazijų laikotarpis. Lyties raida po kūdikio gimimo Jei chromosominė lytis susiformuoja kiaušialąstės apvaisinimo metu, biologinė — esant 6—12 gestacijos amžiaus savaičių, tai psichologinė ir socialinė lytis formuojasi dar ir gimus mažyliui ar mažylei.

Taip yra dėl to, kad savo lyties suvokimui ir įsisąmoninimui, vaidmenų išmokimui labai svarbūs aplinkiniai žmonės ir jų elgesys bei reakcijos. Nors kartais žinią, kad būsimasis vaikelis bus berniukas arba mergaitė, galima sužinoti pakankamai ar itin tiksliai, pavyzdžiui, atlikus genetinius tyrimus arba 3D ultragarsinį tyrimą, vis dėlto viena yra apie tai žinoti, kita — pamatyti savo akimis. Kartais akušerės ką tik pagimdžiusioms mamytėms parodo ne ką kita, o naujagimio ar naujagimės … tarpvietę.

Žinoma, daugiau pagalvojus, jos teisios: juk veido išraiška ir bruožai dar daug kartų keisis, kūnas augs, o lytis išliks visam gyvenimui. Nebent pats būsimasis vyras ar būsimoji moteris norės ją pakeisti, bet apie tai pakalbėsime kiek vėliau… Ar kūdikiai jau suvokia savo moteriškumą ar vyriškumą?

Ir koks yra kūdikių seksualumas? Turbūt keistai skamba šie klausimai, nes kūdikiai atrodo visiškai nesusiję aptardamas varpos dydį niekuo, kas yra seksualu: jie maži, bejėgiai, nekalti ir yra susirūpinę tik tuo, kaip išgyventi.

, Yra tikro nario padidinimo metodas

Iš dalies tai tiesa. Nors vyrai arba moterys mes esame nuo pat apvaisinimo momento, kai įgauname chromosominę lytį, vis dėlto pirmieji pora gyvenimo metų yra labai toli nuo aptardamas varpos dydį, kaip suvokiame seksualumą.

Kūdikis dar neskiria, ar jis yra berniukas, ar mergaitė, nors tai mato aplinkiniai. Jam visiškai tas pats, kokios spalvos drabužiais jis rengiamas ir ar jam ant galvos maunama juosta su gėle, ar vyriška kepuraitė.

Žaislus taip pat abiejų lyčių kūdikiai renkasi tokius pačius, dažniausiai ne tam tikros spalvos rožinės ar melsvosbet tokius, kurie yra ryškūs, barškantys ar kitaip stimuliuojantys pojūčius. Kita vertus, jau nuo pat kūdikystės formuojasi vadinamasis lytinio identiteto branduolys, arba pirminis moteriškumas bei pirminis vyriškumas: tai, kas vėliau virs brandžiu seksualumu. Tam svarbus kūdikio fizinis kontaktas su tėvais — įvairiausi būdai, kuriais mylinti mama ar tėtis mažyliui parodo, koks jis yra svarbus ir mielas: kūdikio nešiojimas ir glostymas, bučiavimas, kutenimas, priglaudimas prie savęs ir sūpavimas.

Kiekvienas maitinimas, vystyklų ar sauskelnių keitimas, maudymas, žaidimas ir visi kiti kūdikio bei mamos ar tėčio užsiėmimai — tai neišsenkančios galimybės mažyliui pajusti fizinį intymumą ir meilę, geriau suvokti savo kūną ir atskiras jo dalis. Kai vaikelis glaudžiamas ir nešiojamas, jis ima geriau suvokti savo odą, kūno paviršiaus ribas, trumpai tariant — save patį.

Nenustebkite ir neišsigąskite, jei išrengtas mažylis ims liesti savo lyties organus, o berniukams bus erekcijos: tai visiškai normalu. Kaip jau minėta, kūdikis menkai suvokia savo kūną, todėl savo kūno dalis atranda visiškai atsitiktinai. Taip jis gali imti čiulpti rankos pirštus, žaisti su ausimi ar nosimi, pats save apdraskyti.

Panašiai jis atranda ir lyties organus, kurie jam kol kas — ne kas kita, o paprasčiausios kūno dalys. Tiesa, jas liesdamas net ir kūdikis gali pajusti malonumą, tačiau tai taip pat yra normalus atradimas.

Nereikėtų jo barti ar gėdinti, taip pat nereikėtų patiems jaustis nejaukiai ar manyti, kad toks ankstyvas savo kūno tyrinėjimas gali būti kuo nors pavojingas. Prisiminkite: jūsų balsas, veido išraiška, tai, ką jūs sakote, yra pirmoji vaiko pamoka apie tai, kas yra seksualumas.

Jei patys esate drovūs ir jums nesmagu matyti vaiką besidomint savo lyties sritimi, vis tiek pasistenkite išlikti neutralūs.

Jūsų reakcija gali turėti labai daug reikšmės tam, kaip vaikas priims savo aptardamas varpos dydį, ar jo gėdinsis, ar gebės mėgautis savo seksualumu, ar turės sunkumų bendraujant su kitos lyties atstovais, o ypač — seksualiniame gyvenime. Įvairių tautų ir kultūrų vyrų ir moterų vaidmenys yra skirtingi, tačiau šiais laikais įvairiose šalyse vyriškoji lytis daugiausia siejama su jėga, agresija ir dominavimu, o moteriškoji — su pasyvumu, rūpinimusi kitais ir paklusnumu.

Vis dėlto šios savybės gyvenime gali pasireikšti labai skirtingai, pavyzdžiui, vienoje šeimoje vyriškumu bus laikoma tai, kad šeimos vyrai neužsiima namų ruoša, savaitgaliais žvejoja ir jų žodis yra paskutinis, o kitoje šeimoje vyrai gali atlikti daugelį namų ruošos darbų, nes jie yra stipresni fiziškai, ir sprendimus priima aptardamas varpos dydį juos aptarę su moteriškąja šeimos dalimi.

Visus šiuos bendravimo ypatumus pastebi vaikas, kuris iš to mokosi, kaip turėtų elgtis vyrai arba moterys, vadinasi, ir jis pats. Psichologai teigia, kad tam, kad vaikas galėtų darniai susigyventi su savo lytimi, labai svarbu tai, kaip į savo moteriškumą ar vyriškumą žvelgia jo tėvai ir kaip jie jaučiasi, būdami vienos ar kitos lyties.

Taip pat svarbu, kad vaikas gyventų arba turėtų galimybę dažnai bendrauti su tėčiu ar mama, kuris yra jo lyties: tai reikalinga berniuko ar mergaitės lyties identifikacijai susitapatinimui su viena ar kita lytimigalimybei stebėti, kaip tėtis atstovaujantis visus aptardamas varpos dydį arba mama atstovaujanti visas moteris elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje.

Jei taip nutinka, kad vaiką augina vienas iš tėvų, būtų gerai, jei būtų senelis ar senelė, dėdė ar teta, aptardamas varpos dydį turėtų artimą ryšį atpalaiduojantis masažas varpui vaiku ir galėtų vaiko pasaulyje atstovauti vyrus ar moteris.

Nesant tokio žmogaus vaikui gali būti sunku numanyti, kaip elgtųsi tėtis ar mama, kurių nėra šalia, kaip jis ar ji bendrautų su esamu tėčiu mama ir juo pačiu: sunku mokytis elgesio, kai nėra jokio pavyzdžio.

Kartais kyla grėsmė, kad į vaiką galime pradėti žvelgti kaip į kito žmogaus pakaitalą ar atspindį, netgi tada, kai vaikas yra kitos lyties, nei tas žmogus. Pavyzdžiui, jei vyras neteko žmonos sakykime, jai mirus ar įvykus skyryboms prieš jo valiąjam gali norėtis, kad vaikas ją pakeistų, net jei jis yra berniukas.