Ostroverchovas greit jam pakišo kaltinimą kad santykiavo su svetimšaliais Piatigorsko sanatorijose ir dalyvavo kontrrevoliucinėje organizacijoje, kad kenkė, šnipinėjo ir tėvynę išdavinėjo. Enkavedistai šoko prie manęs. Svygaus oro srovė ir dūriai į nosį ir akių vokus pažadino mane. Terry turi net kelias lietuviškas knygas. Berijos ir S. Putnos teismas; pastaruosius bolševikai dažnomis progomis prisimena, bet iki šiol aiškiai nepasako jų žuvimo tikrųjų priežasčių.

Na, galvok. Laiko dar yra. Svarbu, kad būtum geras žmogus — ne toks, kaip aš, o visa kita susiklostys savaime. Ką veikia geras žmogus? Na, kaip kada. Nežinau net. Dažniausiai tai nieko neveikia — kad netyčia nepadarytų ko nors blogo. O kai veikia? Hm… Kai veikia, tai padeda kitiems — tiems, kuriems mažiau pasisekė gyvenime. Nes jam patinka padėti.

Geras žmogus yra beveik šventas. Padėti pažemintiesiems ir nuskriaustiesiems — štai kur mintis! Aišku, padėti jiems mieliausia tada, kai pats esi aukščiau. Arba bent jau pasijunti esąs aukščiau. Tiesą sakant, labai gerokai, labai smagiai aukščiau. Tiek aukščiau, kad tau jau neberūpi, kaip uždirbti duonai, kaip išlaikyti savo paties amžinai alkanus vaikus — tu jau Pačiame Viršuje! Dabar lenino varpos dydis gali dovanoti Nuostabias Dovanas ašarojantiems našlaičiams — kaip antai namų kino teatrų sistemas, DVD grotuvus, Michaelio Jacksono pačiūžas, Magico Jordano sportbačius ar kitus be galo naudingus daiktus.

Gražu ir fotogeniška.

Dar gražiau būtų, jei imtum ir įsisūnytum tą snargliuotą keturiolikmetį, kuris per labdaringą apsilankymą mįslingai įsispoksojo į tavo žmonos papus ir pareiškė, jog jam irgi žūt-būt reikia mamytės. Net ir tai nesunkiai padaroma: nusamdytum jam kokią papingą auklę, kad toliau nuo pagundos, ir tavo sąžinė sąžinėlė turėtų apsiraminti.

Svarbiausia, kad nepamirštum sau ir visiems nuolat kartoti: aš esu geras žmogus — gal net pats geriausias! Betgi jei nori patapti tikru, legitimuotu šiuolaikiniu šventuoju, tuomet privalai būti ne kokiu niekingu kapitalistu ar banaliu religiniu fanatiku, o tikru politiku.

Pageidautina kairiuoju — jie visada bus madingi. Nes visada eina už teisybę ir darbo žmogų. Gali ir paprastuoju gatviniu maištininku, bet daug protingiau tapti kairiuoju teoretiku. Tokiu naujuoju Marksu, kovojančiu su Sistema. Čia maždaug kaip iš Matricos, jei tau dar neaišku. O štai kaip tik čia, sūnau, tavo silpnoji vieta.

Nes, žinai, sūnau, — jei nori tapti Marksu, Neo ar net kokiu paprastu eiliniu maoistu, tai turi būti nuo mažens nepaprastai, tiesiog neįtikėtinai gabus ir darbštus. Kaip koks Leninas. Nežinai, kas yra Leninas? Lenino varpos dydis takoj genialnyj malčik Vladimir Iljič Lenin, rodom s gnilovo Simbirska. O tu net ir gimei visai kitame klimate, beveik Europoje.

Švelnioje provincijoje, į kurią tuometinė imperijos aukštuomenė vykdavo atsigavėti mineraliniu vandeniu, šiaurietiškom blondinėm bei vakarietiškais papročiais. Taigi, kaip sakoma, tikro vargo nematęs.

Gabumų tau pakaks, bet dėl darbštumo… Tavo tėvai, tiesą sakant, lenino varpos dydis pat buvo gerokai prie tinginio. Ir, deja, nepasižymėjo tobula kilme — nei aristokratiška, nei proletariška.

Skandalinga: milijonieriai dygsta kaip grybai/paskelbtas vaikų segregavimo startas/nauji ribojimai

Bet svarbiausia — nepamiršk — talentas ir darbštumas. Tikrajai kairiųjų šventenybei anaiptol negana vien geros kilmės. Tėvo mažažemio. Motinos plieno liejikės. Nepakanka net broliuko artileristo. Ar artimos kovų draugės — juodaodės komisarės, vardu Beliberda meile mano!

Kritau nuo tavo šūvių. Bet tiek to, sūnau, apie gražuolę Beliberda aš tau papasakosiu kada nors kitąkart. Tai va. Turbūt jau supratai, kad jei nori būti toks, kaip genosse Marksas, išties turi būti neįtikėtinai gabus. Ir darbštus. Taip taip. Turi apsiginti disertaciją iš senosios graikų filosofijos. Lenino varpos dydis dar mažumėlę pramokti profesionaliai pasimaivyti. Suvaidinti naująjį masoną. Ir, žinoma, kuo skubiau vesti — aukštakilmę beigi turtingą merginą, tokią klasikinę jūrų karvę.

Ką tik norėsi, sūnau, ką tik norėsi. Ir dar, beje: privalai turėti tokį mielą, iškart atpažįstamą, tokį visus, tiek dažnos erekcijos pasekmės, tiek ir vyrus, seksualiai provokuojantį snukutį. Kitaip jokia bajoraitė — netgi jokia padori žydė už tavęs netekės. Na, tikėkimės, būsi į mamą. O dabar jau miegok, tėtukas pavargo.

Beliberda, mano juodoji komisare. Ką tu manai apie vaikų auklėjimą? Kaip visada — visai nieko nemanai?. Tu teisi, mano magic black women. Žinoma, tai ne tavo sferos. Tiesą sakant, ir ne mano. Aš irgi nieko nemanau. Bet aš žinau keletą kvailų principų. Jie tau patiktų. Tu ilgai juoktumeis — labiau iš manęs, tokio principingo ir su tokia neprincipinga balta varpa, nei iš mano lenino varpos dydis taisyklių. Nori išgirsti? Iš manęs, baltaveidžio vyro, kalbančio visomis tau nežinomomis kalbomis ir nei viena žinoma?

Ką tu nori išgirsti. Verčiau pašok man. Niekas net neįsivaizduoja, kokia tu nuoga. Aš vienas žinau. Ne vienas?

Na gerai, jei ne vienas, tai kokie du. Gal trys, lenino varpos dydis daugiau. Pati sau skaičiuokis, jei nori. Man tai kas. Nenori skaičiuoti? Vis dar nori išgirsti keletą kvailų mano principų? Ne, nesakysiu. Tu juoksies, ir tada man beliks senu vikingų papročiu išrėžti tau nugaroje ugninį erelį: atkirsti nuo stuburo šonkaulius ir išplėšti plaučius.

Mat vikingai irgi negalėdavo pakęsti, kai jų moterys greitas erekcijos sumažėjimas jų juokdavosi. Tu nesijuoki? Ką gi. Labai teisingai darai, kad nesijuoki. Jisaigi sutvėręs žemę iš purvo gurvuolėlių, kurie atsiradę jam trinant delnus, o patsai žmogus užgimęs iš Prakūrimo spjaudalo ir stojęs jam prieš akis visame gražume. Ir tik vėliau Prakūrimas pastebėjęs, jog ten, kur jis praeidamas nusispjauna, atsiranda žmogus.

Tuomet Prakūrimas supyko ir liovėsi spjaudytis, tik sėdėjo sau ir gliaudė dangiškus riešutus, ir mąstė apie tai, ką čia pridaręs, daugiau jokiam darbui nebeturėdamas nė menkiausio ūpo. Tada nuo jo galvojimo atsirado du milžinai — Vandė ir Vėjas, kurie dvidešimt dienų ir devyniolika naktų purtė žemę, už kraštų suėmę, ir kilo didžiulis tvanas. Beveik visi gyvi padarai nuskendo, liko tik keli žvėrys, pulkelis paukščių ir vienintelė žmonių pora — senelis ir senutė, jau visai iškaršę.

Būt ir anie nuskendę, bet gyveno ant aukšto kalno, tai vanduo jų nepaskandino.

Top 10 dalykų, kuriuos reikia daryti ir pamatyti Maskvos Tverskoje

Pamačius tuos senukus, Prakūrimą suėmė gailestis — mat ir pats dėl savo senumo kitų, jaunesnių dievų, buvo dviprasmiškai vadinamas Drebkuliu. Numetė Prakūrimas senukams riešuto kevalą, ir taip tie žmonės ir žvėrys beigi paukščiai į tą kevalą sulipo ir išsigelbėjo. Tvanas pasibaigė, tačiau tiedu žmonės nebegalėjo veistis ir daugintis, nes buvo tam pernelyg seni. Tada Prakūrimas pasigailėjo žmonių dar kartą ir nusiuntė jiems jauną ir gražią deivę, vardu Linksmynė, kuri pamokė senukus šokinėti per žemės kaulus.

Kiek kartų senelis šoko, tiek atsirado jaunų vyrų; kiek kartų senutė šoko, tiek atsirado merginų.

Studentų greitas pasimatymas šalia Zarasai Lietuva

Bet kadangi abu buvo jau labai seni, daug neprišokinėsi, tai valiojo peršokti tik devynis kartus. Iš tų devynių porų atsirado devynios senosios žmonių giminės, kurios buvusios neskaitlingos ir apskritai niekam tikusios, nes visi tie žmonės buvo nei geri, nei blogi, o visai jokie. Ir taip atsitiko todėl, kad atsirado jie ne iš dievo spjaudalų ar vyro su moterim sueities, kaip yra įprasta, bet iš nukaršusių senukų šokinėjimo per žemės kaulus. Tuomet ištvirkėlės deivės Luobageldės, baisiai su tokiais netikusiais vyrais nuobodžiaudamos, sumanė pagerinti žmonių veislę ir nusiuntė jiems iš dangaus riešuto kevale dievo Perkūno sėklos, ir sukvietė visas merginas, ir atrakino Motiną Žemę, atvėrė Versmę ir išleido į laisvę gėrį ir blogį.

Tantrinio greičio pažintys Naujoji Akmenė Lietuva

Ir kaip mat pradėjo rastis žmonių didžiausia daugybė ant svieto. Dar kitur rašoma, jog Prakūrimas sutvėręs pasaulį ne iš purvo gurvuolėlių, lenino varpos dydis iš Okapirmo — Pirmojo Ūko, būtybės, neturėjusios jokios formos ir jokio dydžio. Okapirmą jis iš pradžių įkvėpė į save, o paskui, vieną šnervę pirštu užspaudęs, visą išpūtė.

Taip ir atsirado viskas, kas tik atsirado. Patys lituanai Prakūrimui aukų neaukoja.

Nosies dydis Nario dydis. Tarp nosies ilgio ir penio dydžio – nieko bendro | slapcia.lt

Sako, jog po to, kai Prakūrimas sutvėrė pasaulį ir žmones, jis daugiau nieko doro nebeveikia, tik gliaudo tuos savo dangiškuosius riešutus, ir aukok neaukojęs, jam visai vis vien. Kadaise, ankstyvoje jaunystėje, maniausi esąs rašytojas. Matyt, buvau nemenkas sukčius — charizmatiška asmenybė, kaip dabar pasakytų — kadangi turėjau šiokį tokį būrelį manosios kūrybos gerbėjų.

Visokiausių jaunų ir senų autsaiderių, niekaip nedrįstančių pasirinkti ką nors radikalesnio už šiuolaikinės poezijos skaitymą.